top of page

Care Organisation TOOLKIT

Pavyzdžiai

  • Anna (vardas pakeistas) serga Alzheimerio liga. Rytais ji visada būna labai rami, tačiau dienai bėgant tampa vis labiau susierzinusi. Ji nuolat galvoja, kad turi grįžti namo, kad jai reikia pamatyti savo mamą, ir kad atvažiuos autobusas jos pasiimti. Tai keldavo nemažai iššūkių personalui, ieškant būdų, kaip nuraminti Anną.

     

    Anna yra labai religinga ir visada lankosi sekmadienio bažnyčios valandėlėje, kur entuziastingai dainuoja kartu su muzika. Personalas nusprendė, kad Annos problema – jos didėjantis susierzinimas dienai bėgant – galėtų būti palengvinta grojant muziką, kurią Anna atpažįsta, ypač raminančią muziką. Kai groja pažįstama muzika, šiuo atveju krikščioniška, Anna turėtų patirti atpažinimo jausmą. Jie sukūrė grojaraštį iš dainų, kurias Anna dainuoja bažnyčios valandėlėje, kad jį būtų galima naudoti esant poreikiui.

     

    Anna buvo gyvenamajame kambaryje su paltu ir kalbėjo apie tai, kaip ją pasiims autobusas. Kitas gyventojas pasakė, kad tai netiesa, dėl ko Anna labai susinervino ir pradėjo šaukti. Personalas nusivedė ją į lankytojų kambarį, kuris tuo metu buvo tuščias. Ji vis dar buvo labai susijaudinusi. Personalas pradėjo leisti grojaraštį. Iš pradžių Anna buvo šokiruota, nes atpažino dainą. Tada ji pasakė, kad šios dainos visada skamba bažnyčios valandėlės metu ir kad tai jai primena, kaip ji lankė bažnyčią būdama jauna moteris. Ji taip pat paminėjo, kad muzika jai padeda jaustis ramiai ir atsipalaiduoti. Palaipsniui ji nusiramino. Kai ji buvo rami, personalas nuvedė ją į kambarį, ir ji nuėjo miegoti.

    Atminties atkūrimas: Muzika turi unikalų gebėjimą sugrąžinti prisiminimus ir emocijas iš praeities.

  • Elisabeth (vardas pakeistas) yra 86 metų ir serga demencija. Ji turi stiprų norą judėti ir negali ramiai sėdėti, jei yra viena. Ji jaučiasi vieniša ir palikta. Kai su ja būna žmonės, pavyzdžiui, per pietus ar popietę gyvenamajame kambaryje, ji lieka sėdėti. Ji turi vyrą, kuris retai ją lanko, ir beveik negauna kitų lankytojų. Jai labai patinka bendrauti, tačiau ji gali greitai supykti, jei jos prašoma padaryti tai, ko ji nenori. Ji anksčiau daug šoko ir dainavo. Elisabeth mėgsta muziką ir gali mintinai dainuoti beveik visas dainas, kurias žino, nors jai sunku surasti žodžius „įprasto“ pokalbio metu – ji dažnai kartojasi arba kalba ne į temą.

     

    Personalas nusprendė, kad jie gali pabandyti naudoti muziką, kad padėtų Elisabeth išlikti sėdint, kad ji nevaikščiotų be tikslo. Jie parinko muziką pagal Elisabeth skonį ir jai pažįstamas melodijas – dainas iš jos praeities ir šokių ritmus, kuriuos ji mėgo jaunystėje.

    Prie pietų stalo Elisabeth dažniausiai sėdi, laukdama kitų gyventojų, kol jie susirinks valgyti. Kai personalas dengė stalą, Elisabeth atėjo į kambarį ir išgirdo grojančią muziką. Ji atsisėdo prie stalo ir pradėjo dainuoti. Jai labai patiko muzika: „Nuostabu, taip gražu. Ar nenorėtumėt truputį pašokti?“ – paklausė ji. Personalui buvo labai malonu matyti, kaip muzika, kurios ji ilgai nebuvo girdėjusi, gali padaryti žmogų tokį laimingą ir džiaugsmingą. Per pietus Elisabeth ir personalas ilgai kalbėjosi apie tai, kokia graži buvo muzika.

    Emocijų ir elgesio reguliavimas: Muzika giliai veikia emocijas, padėdama žmonėms valdyti nerimą, susierzinimą ir kitus elgesio aspektus.

  • Emocijų ir elgesio reguliavimas: Muzika giliai veikia emocijas, padėdama žmonėms valdyti nerimą, susierzinimą ir kitus elgesio aspektus.

    Diana (vardas pakeistas) gyvena slaugos namuose. Ji serga Alzheimerio liga ir yra ketvirtajame jos etape. Dėl savo būklės Diana nebegali aiškiai išreikšti savo jausmų ar paaiškinti, kas ją trikdo. Ji vis dar fiziškai aktyvi, tačiau daug murma ir dažnai dainuoja sau, o tai gali trikdyti likusią grupę. Jos nuolatinis murmėjimas gali erzinti kitus, o ji pati tampa nerami kasdienės veiklos metu, pavyzdžiui, rengiantis ar prausiantis. Kai Diana priešinasi šioms veikloms, ji gali tapti agresyvi – muštis, gnybti ar net spjaudyti.

    Personalas nusprendė pabandyti naudoti muziką kasdienės veiklos (ADL) metu, manydami, kad tai galėtų padėti nuraminti Dianą ir palengvinti šias užduotis. Jie pasikalbėjo su Dianos šeima, kad sužinotų, kokia muzika jai patinka. Jau kitą dieną personalas pradėjo įgyvendinti savo planą. Padėdami jai atsikelti iš lovos, jie leido Dianai mėgstamą muziką ir kartu jos klausėsi prieš pradėdami rengimosi rutiną. Kai Diana labiau susikoncentravo į muziką, ji tapo ramesnė ir labiau bendradarbiavo, todėl visas procesas tapo lengvesnis tiek jai, tiek personalui.

  • Socialinė sąveika ir bendravimas: Muzika suteikia galimybę žmonėms užmegzti socialinius ryšius, net ir tiems, kuriems sunku bendrauti žodžiu.

    Rimas (vardas pakeistas) yra 58 metų vyras, kuris dėl demencijos negali išreikšti savo poreikių. Nuo gimimo jis stebimas dėl Dauno sindromo. Pastaruoju metu jo būklė blogėja – jis nebegali gyventi namuose, jo orientacija ir suvokimas silpnėja, kasdienio gyvenimo įgūdžiai regresuoja, ambulatorinė priežiūra nėra veiksminga. Jam teikiama slaugos priežiūra ir palaikomasis gydymas. Gyvena globėjo priežiūroje.

    Rimas yra sąmoningas, dezorientuotas laike ir aplinkoje, nekritiškas, jo mąstymas lėtas, neproduktyvus. Jo nuotaika yra blanki, emocijos paviršutiniškos, kalba neryški, į klausimus atsako tik keliais žodžiais tyliai, akių kontaktas trumpalaikis, dėmesys žymiai sutrikęs, dažnai jaučiasi neramus.


    Rimas dalyvauja grupinėse muzikos terapijos sesijose du kartus per savaitę, kurių trukmė yra 45–60 minučių. Sesijoje dalyvauja 4–8 pacientai, priklausomai nuo jų sveikatos būklės. Pagrindinė pacientų diagnozė yra demencija. Pacientai vaikšto, juda vežimėlio pagalba, laiko lazdelę, tačiau nėra savarankiški, jiems reikalinga nuolatinė priežiūra. Jiems būdingi orientacijos, atminties, suvokimo sutrikimai, klajojimas, elgesio pokyčiai, nuotaikų svyravimai, pykčio protrūkiai, agresija. Dėl šių priežasčių jie gydomi atskirai slaugos namų skyriaus aptvertoje teritorijoje.

    Muzikos terapijos sesijos vyko skyriaus fojė tarp skyrių, kur pacientai gali žiūrėti televizorių, valgyti kartu, kasdienėje aplinkoje, kuri jiems pažįstama ir nesukelia baimės. Muzikos instrumentai buvo išdėstyti ant didelio stalo, pacientai sėdėjo prie stalo, kad galėtų patogiai pasiimti instrumentą, o kiti sėdėjo greta ant lovos, o muzikos terapeutas jiems padavinėjo instrumentus. Gera oro sąlygomis vasarą muzikos terapija vykdavo lauke, uždarame kiemelyje.

    Aplinkai nebuvo specialiai ruošiamasi, nes nebuvo tokios galimybės – toje pačioje erdvėje vyksta daug kitų veiklų. Pagal grupės tikslus buvo taikomos įvairios muzikos terapijos intervencijos, tokios kaip emocijų garso takelis, instrumentinė muzikinė improvizacija, smulkiosios ir stambiosios motorikos lavinimas, dainų dainavimas kartu su muzikos terapeutu, muzikos klausymasis, siekiant skatinti vaizduotę, ritminė stimuliacija (kūno perkusija: plojimas, barbenimas, šokių elementai).

    Grupės nariams buvo suteikti įvairūs muzikos instrumentai: vandenyno būgnas, lietaus lazda, diatoniniai varpeliai, griaustinio būgnas, metalofonas, kastanjetės, muzikiniai apyrankės, įvairūs maži perkusiniai instrumentai, akustinė gitara.

    Per pirmas tris muzikos terapijos sesijas Rimas nenoriai prisijungdavo prie grupės, stebėjo iš atstumo ir nuolat prieidavo prie terapeuto atskirai, kad paklaustų jo vardo. Vėliau, stebėdamas kitus, jis vis arčiau sėsdavosi, aktyviau klausėsi, pradėjo sveikintis ir laukti sesijų, paimdavo instrumentą (būgną) ir mušdavo ritmą klausydamasis dainų, taip pat pradėjo daugiau šypsotis.

    Personalo nariai taip pat džiaugėsi, kad vyksta muzikos terapijos sesijos ir kad Rimas jaučiasi geriau – jis buvo ramesnis ir mažiau nerimavo. Rimo artimieji taip pat dalyvavo keliose muzikos terapijos sesijose ir pastebėjo, kad muzika padeda atsipalaiduoti, nusiraminti, skatina geresnę nuotaiką, lavina dėmesingumą ir norą būti grupėje bei mažina fizinį ir emocinį diskomfortą.

  • Kognityvinė stimuliacija: Įsitraukimas į muziką gali stimuliuoti smegenis, skatindamas protinį aktyvumą ir budrumą.

    Mykolas (vardas pakeistas) yra 73 metų vyras, hospitalizuotas slaugai ir palaikomajam gydymui. Jam diagnozuota išeminė širdies ir smegenų liga, lėtinis prieširdžių virpėjimas, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas ir ankstyvos stadijos demencija. Jis turi vidutinius specialiuosius poreikius, negali vaikščioti, negali savimi pasirūpinti ir nuolat jaučia klubo skausmą. Jam buvo sudarytas gydymo planas, į kurį įtraukta kineziterapeuto konsultacija, dvasinio asistento pagalba ir muzikos terapija.

    Mykolas pradėjo individualias muzikos terapijos sesijas, kurios vyksta kartą per savaitę po 45–60 minučių.

    Sesijos vyko ligoninės koplyčioje, kurioje buvo fortepijonas ir vargonai. Jau pirmojo susitikimo metu Mykolas grojo koplyčios vargonais, pasakojo apie savo sukurtas religines giesmes ir bandė jas prisiminti bei pagroti keletą iš jų. Per pirmąjį susitikimą Mykolas paminėjo, kad jo gyvenime nieko daugiau nėra, tik muzika. Jaunystėje jis savarankiškai išmoko groti fortepijonu ir klarnetu, su dideliu užsidegimu ir atkaklumu perprato muzikos rašto ir harmonijos paslaptis. Jis dirbo liejykloje, kontrolieriumi, o laisvalaikiu daug metų grojo Aklųjų orkestre. Dabar, senatvėje, Mykolas apgailestauja, kad neturėjo galimybės profesionaliai studijuoti muzikos. Tai jam atrodo kaip neįgyvendinta svajonė. Be to, po dviejų insultų jis nebegali groti fortepijonu taip, kaip anksčiau, nes jam sunku valdyti trečiąjį ir ketvirtąjį kairės rankos pirštus. Jis taip pat nebegali groti klarnetu, nes nebeturi dantų.

    Pagrindiniai muzikos terapijos tikslai buvo padėti klientui priimti savo situaciją ir sutelkti dėmesį į muzikos kūrimą kaip daugiapusį resursą kognityvinių funkcijų stiprinimui, nepriklausomybei, pasitikėjimui savimi ir gyvenimo prasmei ugdyti. Muzikos terapijos sesijos visada prasidėdavo muzikiniu pasisveikinimu ir trumpu pokalbiu apie praeitos savaitės įvykius bei jausmus. Vėliau buvo vykdomos veiklos, remiantis tuo, ką klientas tą dieną norėtų daryti. Kaip pagrindinis individualios muzikos terapijos metodas buvo naudojama muzikinė gyvenimo apžvalga. Taip pat buvo atliekamos pasirinktos dainos kartu su muzikos terapeutu bei kuriamos naujos dainos ar jų tekstai. Mykolas visada atsakingai ruošdavosi kitam susitikimui. Jis atsinešdavo terapeutės specialiai padidintą muzikos sąsiuvinį, pieštuką ir trintuką. Laukdamas kito susitikimo, jis praleisdavo laiką kurdamas naujas dainas ir įvairias melodijas. Muzikos terapijos sesijos metu jam labai patikdavo atlikti savo kūrinius ir improvizuoti kartu su terapeute.

    Muzikos terapija paskatino Mykolo intelektinės veiklos poreikį, padėjo jam tapti savarankiškesniam ir labiau pasitikėti savimi, suteikė galimybę priimti sprendimus ir daryti pasirinkimus kuriant ar atliekant muziką. Terapija padėjo jam priimti esamą situaciją ir susitelkti į galimybes, o ne į apribojimus. Muzikos terapija atgaivino muzikinį bendravimą, sumažino vienatvės ir izoliacijos jausmus, atsakė į dvasinius poreikius. Kliento žodžiais tariant, „muzika pažadino gyvenimo jėgą, leido vėl kvėpuoti ir būti laimingam“.

  • Pagerinta gyvenimo kokybė: Muzika gali pakelti nuotaiką, sukelti teigiamas emocijas ir apskritai pagerinti savijautą.

    Deividas (vardas pakeistas) yra 85 metų vyras, sergantis pažengusia Alzheimerio ligos stadija. Be demencijos, jis turi įvairių fizinių negalavimų. Dėl amžiaus ir Alzheimerio ligos progresavimo jo fizinė būklė pablogėjo, ir jis nebegali ilgai vaikščioti, net su vaikštynės pagalba. Deividas dabar greičiau pavargsta, ir po pusryčių jis paprastai mėgsta grįžti į lovą. Tačiau pietų metu, kai personalas bando jį pažadinti, jis dažnai būna paniuręs ir nenoriai bendradarbiauja. Nors Deividas paprastai nori valgyti, jis priešinasi išlipimui iš lovos. Kai jis jau yra apačioje gyvenamajame kambaryje, jo nuotaika paprastai pagerėja, tačiau jį ten nuvesti būna sudėtinga. Dėl fizinio nuovargio ir Alzheimerio ligos Deividas dažnai būna irzlus, kai personalas bando jį išvesti iš lovos.

     

    Komanda norėjo padėti Deividui pradėti dieną pozityviau, todėl nusprendė naudoti muziką kaip būdą praskaidrinti jo rytus. Idėja buvo sukurti šiltą, jaukią atmosferą, kuri pakeltų Deivido nuotaiką ir paskatintų jį judėti. Kadangi Deividas myli muziką ir dažnai reaguoja pozityviai, dainuodamas kartu, personalas suplanavo dainuoti jam, padėdami išlipti iš lovos. Tikslas buvo palengvinti šį procesą ir pagerinti jo nuotaiką nuo pat dienos pradžios.

     

    Vieną rytą Deividas jautėsi prastai ir visą rytą praleido lovoje. Slaugytojos padėjėja pažadino jį prieš pat pietus, tačiau, nepaisant to, kad buvo gerai pailsėjęs, Deividas vis tiek norėjo likti lovoje. Slaugytojos padėjėja pasiūlė, kad valgymas galėtų pagerinti jo savijautą, ir Deividas sutiko keltis. Tačiau įėjus į liftą, Deividas liko paniuręs ir pavargęs, nors ką tik buvo miegojęs. Norėdama praskaidrinti jo nuotaiką, slaugytojos padėjėja pradėjo dainuoti dainą, kurią, remiantis ankstesne patirtimi, Deividas tikrai atpažintų. Vos tik ji pradėjo dainuoti, Deividas iš karto atpažino dainą ir pradėjo dainuoti kartu. Jo nuotaika greitai pagerėjo, ir jo balsas skambėjo džiaugsmingai. Jis šypsojosi ir atrodė nuoširdžiai laimingas. Slaugytojos padėjėja buvo patenkinta rezultatu ir suprato, kad tokio paprasto būdo, kaip muzika, naudojimas gali veiksmingai pagerinti Deivido nuotaiką ir padaryti rytinę rutiną malonesnę jam.

  • Džonas (vardas pakeistas) serga demencija ir gyvena slaugos namuose. Be to, jis yra patyręs insultą, dėl kurio jam kilo sunkumų judinant kairę ranką. Jis turėjo problemų dalyvaujant kineziterapijoje, tačiau buvo linkęs atlikti paprastus pratimus rankos stiprinimui.

    Džonas dalyvauja grupinėse ir individualiose muzikos terapijos sesijose, kurių vienas iš tikslų yra spręsti jo fizinius sunkumus, sukeltus demencijos ir insulto. Žinoma, kad muzika ir dainavimas yra puikios priemonės judėjimui skatinti ir, esant poreikiui, palaikyti fizinius pratimus.

    Grupinių muzikos terapijos sesijų metu muzikos terapeutas naudoja specialiai parinktas dainas, kad palaikytų paprastus pratimus, kol gyventojai sėdi savo kėdėse ar vežimėliuose. Judėjimas pagal dainą naudojamas kiekvienam pratimui palaikyti, pavyzdžiui, žygio melodija skatina žingsniavimo judesius, valsų tempas padeda rankų siūbavimui ir viršutinės kūno dalies judesiams į šonus, pirmyn/atgal. Šie paprasti pratimai dažnai pažadina gyventojus, kurie linkę nuolat snausti. Jie šypsosi ir atrodo linksmesni. Norint stimuliuoti jų dėmesį, įtraukiamas plojimas ir ritminiai instrumentai. Gerą dieną žmonės atlieka šokių judesius sėdėdami kėdėse arba atsistoja, kad atliktų kelis šokių žingsnius.

    Pagerinta fizinė funkcija: Muzika gali pagerinti koordinaciją ir judėjimą, todėl ji dažnai naudojama kineziterapijoje.

bottom of page